Lietuvoje esančios įmonės gali būti likviduojamos savanoriškai – laisva valia arba priverstinai – teismo sprendimu. Paprastai įmonės likvidavimas prasideda tada kai įmonei gresia bankrotas, bet gali būti ir kitos priežastys, pavyzdžiui, įstatuose nurodyto tikslams pasiekti laiko pasibaigimas arba jei įmonė pažeidė įstatymus ir negali atsiskaityti su kreditoriais.
Kokie yra įmonės likvidavimo žingsniai Lietuvoje?
Sprendimą dėl savanoriško likvidavimo priima visuotinis akcininkų susirinkimas arba bendrijos nariai.
Sprendimas dėl savanoriško likvidavimo gali būti priimtas tik tuo atveju, jei įmonei nėra iškelta bankroto procedūra.
Buvusį valdymo organą pakeičia asmuo, įgaliotas imtis visų būtinų veiksmų likvidavimui užbaigti. Jis turi tuos pačius įgaliojimus kaip ir buvęs vadovas, tačiau negali sudaryti jokių naujų sutarčių ar verslo santykių, nebent jie būtų susiję su įmonės likvidavimo procesu.
Likvidatorius privalo informuoti įmonių registrų centrą apie įmonės likvidavimo proceso pradžią ir pateikti savo, kaip likvidatoriaus, duomenis. Nuo įmonės likvidavimo registracijos momento visi dokumentai turi būti pasirašyti įmonės likvidatoriaus vardu.
Likvidatorius turi parengti balansą su visu turimu įmonės turtu ir pateikti prieš antrąjį visuotinį akcininkų susirinkimą. Jei šis turtas bus patvirtintas, jis bus naudojamas kreditoriaus reikalavimams padengti.
Be balanso, likvidatorius taip pat turi parengti metines finansines ataskaitas ir likvidavimo ataskaitas, tačiau tik tuo atveju, jei procesas užtrunka ilgiau nei kelerius metus. Šie dokumentai turi būti parengti per tris mėnesius nuo kiekvienų finansinių metų pabaigos.
Apie įmonės likvidavimą jos kreditoriams reikia pranešti ne trumpiau kaip per du mėnesius. Taip pat turi būti parengtas pranešimas, kuriame nurodomas konkretus laikotarpis kaip bus vykdomas atsiskaitymas su kreditoriais. Kad visiškai padengtų įmonės susidariusias skolas likvidatorius naudoja įmonės turtą. Tam tikrais atvejais bendrovės nekilnojamasis arba kilnojamasis turtas gali būti aukcione. Likęs turtas paskirstomas teisėtiems akcininkams.
Paskutinis veiksmas, kurį reikia padaryti įmonės likvidavimo metu, yra įmonės ištrynimas iš Lietuvos įmonių registrų centro, šią procedūra taip pat atlieka likvidatorius.
Kiek užtrunka įmonės likvidavimas Lietuvoje?
Įmonės likvidavimo procesas priklauso nuo daugelio veiksnių: įmonės dydžio, pareikšto reikalavimų skaičiaus ir akcininkų interesų įmonėje. Trumpiausias laikotarpis, per kurį įmonė gali būti likviduota, yra iki šešių savaičių.
Iki šiol juridinių asmenų,įmonių, likvidavimo procesas Lietuvoje buvo gana sudėtingas. Norint likviduoti įmonę, reikėjo teismo sprendimo, tad pats likvidavimo procesas užėmė daug laiko.
Pats Juridinių asmenų registras gali inicijuoti įmonės likvidavimo procesą.
Tačiau teismas turi teisę panaikinti Juridinių asmenų registro sprendimą pradėti juridinio asmens likvidavimą.
Juridinių asmenų registras gali inicijuoti juridinio asmens likvidavimą šiais atvejais:
- Kai iš eilės 12 mėnesių nėra teikiamos įmonės finansinės ataskaitos;
- Ilgiau nei 6 mėnesius nėra konkretaus įmonės valdymo organo ir dėl to negalima priimti sprendimų;
- Ilgiau kaip 6 mėnesius įmonės organų narių neranda pagal įmonės buveinės adresą ar pagal juridinių asmenų registre nurodytus adresus;
- Įmonė per 5 metus neatnaujino duomenų Juridinių asmenų registre ir yra priežasčių manyti, kad įmonė nevykdo jokios veiklos.
Įmonės likvidavimo procedūra gali užtrukti nuo vieno mėnesio iki vienerių metų, tai priklauso nuo įmonės dydžio, jos finansinės padėties ir nuo to, ar mokesčių institucijos nusprendžia tikrinti likviduojamos įmonės finansines ataskaitas.
Įmonės likvidavimo metu, patartina patikrinti ar įmonės metinės finansinės ataskaitos buvo tinkamai pateiktos Juridinių asmenų registrui, pavėluotos mokesčių deklaracijos turi taip pat būti pateiktos mokesčių institucijoms. Taip pat vertėtų išnagrinėti komercines sutartis ir apsvarstyti, ar bet kuris verslo partneris gali pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis ir reikalauti atlyginti nuostolius dėl ankstyvo atitinkamų komercinių sutarčių nutraukimo. Akcininkų susirinkimas turi įvykti, kai priimamas sprendimas likviduoti juridinį asmenį ir paskirti likvidatorių (arba likvidavimo komisiją).Su likvidatoriumi pasirašoma sutartis, įtvirtinamas įmonės likutis ar surašomas skolų protokolo aktas, taip pat likvidatorius pats praneša registrų centrui apie pasikeitusį įmonės statusą.
Mokesčių institucijos gali atlikti likviduojamo juridinio asmens patikrinimą. Tačiau toks patikrinimas ne visada atliekamas ir priklauso nuo įmonės verslo veiklos, veiklos laikotarpio trukmės, tokio subjekto mokestinių įsipareigojimų, mokesčių institucijų turimų žmogiškųjų išteklių ir kt.
Darbo sutarčių nutraukimas.
Likvidavimo metu darbo sutartys turi būti nutrauktos ir sumokėti visi su darbo sutartimi susiję mokėjimai: socialinio, sveikatos draudimo įmokos, baudos ir kt.
Kiekvienam darbuotojui, kuris buvo atleistas dėl įmonės likvidavimo, turi būti sumokėtas visas darbo užmokesčio likutis, kompensaciją už nepanaudotą kasmetinių atostogų laiką, taip pat ir vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Žinoma yra atsižvelgiama į kiekvieno darbuotojo darbo stažą toje darbo vietoje.
Prieš išbraukiant bendrovę iš viešo registro, įmonės likvidatorius turi imtis šių veiksmų:
- Išbraukti subjektą iš PVM mokėtojų registro;
- Įmones likvidavimo laikotarpiu pateikti visas atitinkamas mokesčių deklaracijas;
- Atlikti visus atsiskaitymus su visais turimais kreditoriais;
- Juridinio asmens turtas priskirti juridinio asmens nariams todėl turi būti pasirašytas turto pervedimo aktas;
- Uždaryti visas turimas banko sąskaitas;
- Likviduoti juridinio asmens antspaudą;
Likvidavimo aktas įvykdomas kai Juridinių asmenų registrui pateikiami visi dokumentai taip pat ir prašymas išregistruoti įmonę. Po įmonės likvidavimo įmonės įrašai perduoti saugoti į savivaldybės archyvą.