Mažoji bendrija tai partneryste paremta verslo forma, kurios steigime dalyvauja du ar daugiau asmenų. Lietuvoje MB gali turėti daugiausiai 10 partnerių. Steigiant Mažąja bendrija visi jos steigėjai bus paminėti steigimo dokumente. Vienas privalumas steigiant Mažąja bendrija yra tai kad nėra privaloma turėti minimalaus įstatinio kapitalo, tačiau įmonės vertė priklauso nuo jos steigėjų bendru susitarimu įnešto įnašo dydžio. Ir vis dėlto mažoji bendrija yra ribotos atsakomybės bendrovė, turinti tam tikrų unikalių šios teisinės verslo formos bruožų ir apribojimų.

MB steigėjai dirba įmonėje be darbo sutarties (išskyrus generalinį direktorių jei tokį nusprendžia turėti) ir gali gauti mokėjimus asmeniniams poreikiams iš įmonės sąskaitos ar paskirstyto pelno. Todėl mažoji bendrija turi mažiau įmonių atitikties taisyklių ir daugiau panaši į bendros įmonės partnerystę. Steigėjai gali pasirinkti, ar MB turės tik narių susirinkimą ir narių paskirtą atstovą, ar turės generalinį direktorių, ir narių susirinkimą. Įmonės struktūra ir santykiai tarp narių šio tipo įmonėms reguliuojami ne taip kruopščiai, jei lyginti tarkime su UAB forma.

MB veikla

Kadangi Mažosios bendrijos valdymas grindžiamas bendradarbiavimo politika, dažnai kyla klausimų ar visas veiklas ji gali vykdyti. Bendrijos veikla nėra apribota, tad galima vykdyti bet kokią legalią veiklą, kaip ir kiti juridiniai asmenys. Svarbu, kad tik draugiškai pavyktų sutarti su visais įmonės steigėjas. Kadangi verslo santykiai grindžiami parnerystę, tad prieš steigiant Mažąją bendrija, reikėtų surašyti nuostatas, kuriomis bus grindžiamos jūsų verslo santykių sąlygos, įskaitant nuosavybės, atsakomybės ir pelno bei nuostolių paskirstymą. 

Kokius veiksmus reikia atlikti, norint įregistruoti mažąją bendriją?

Mažają bendriją kaip ir kitas įmones reikia registruoti Juridiniame registrų centre. Norint tai padaryti internetu reikia turėti kvalifikuotą mobilų parašą. Registrų centro savitarnos sistemoje pirmiausiai turėtumėte į laikinąjį registrą įtraukti planuojamą bendrijos pavadinimą, taip būsite užtikrinti, kad jūsų norimas pavadinimas priklausys tik jums, kol jūs tvarkysite visus likusius su registracijos klausimais susijusius dokumentus. Kadangi, labai svarbus momentas yra aprašyti visas galimas veiklos rūšis, kurias galės vykdyti jūsų planuojama steigti Mažoji bendrija, tad reikėtų nepamiršti, kad visada galite palengvinti sau šį darbą ir geriau kreiptis į profesionalią įmonę, kuri greitai ir kokybiškai sutvarkys visus reikiamus dokumentus. Taip pat reikėtų apsvarstyti kokiame vietiniame banke atsidaryti savo būsimo verslo sąskaitą, nes galbūt ateityje norėsite teikti paraišką kreditui ar paskolai gauti.

Mažosios bendrijos dokumentų užpildymas ir pateikimas

Steigiant Mažąja bendrija reikės visų jos steigėju asmens duomenų. Taip pat reikės ir buveinės adreso, kuris turi būti registruotas Juridinių registrų centre. Visi šie dokumentai taip pat turi būti patvirtinti notariškai. Kai turėsite visus šiuos dokumentus taip pat ir veiklos aprašymą bei sąskaitą banke, galėsite pateikti visus dokumentus kartu su užpildyta JAR forma registrų centrui. Jei dokumentai tvarkingi ir gerai paruošti pati registracija ilgai netrunka.

Kokius mokesčius moka mažoji bendrija?

Mažoji bendrija moka visus standartinius mokesčius:

  • Pelno mokestis;
  • PVM(pridėtinės vertės) mokestis;
  • PSD(privalomojo sveikatos draudimo) mokestis;
  • VSD(valstybinio socialinio draudimo) mokestis;
  • GPM(gyventojų pajamų) mokestis.

Tačiau tam tikrais atvejais taikomos mokesčių lengvatos. Pelno mokesčiui gali būti suteikta 5% mokesčio lengvata. Mažoji bendrija gali gauti PVM lengvatą, tai yra nemokėti PVM mokesčio, jei jos pelnas per metus nebus didesnis nei 45 000 eurų. Taip pat Sodrai mokamu mokesčiu suma mokama tik nuo puses vienam MB nariui išmokėtos sumos.