Šių dienų buhalterinėmis paslaugomis privalo naudotis dažnai besinaudojantys įmonių savininkai: visada naudinga buhalterinės apskaitos tvarkymą patikėti savo darbą suprantantiems profesionalams, galintiems užtikrinti, kad viskas vyktų sklandžiai. Nors šiandien nedaugelis iš mūsų abejoja apskaitos kilme, įdomu sužinoti viso to kilmę.
Pirmoji finansinė operacija ir ką verta apie ją žinoti
Pirmasis finansinis sandoris buvo užfiksuotas maždaug 4000 m. pr. Kr. Pavyzdžiui, bandant palaikyti gana primityvią apskaitą Indijoje ir Kinijoje (iš čia apskaitos pagrindas pasklido ir į Europos šalis). Visiems apmokamiems darbams buhalterija tiesiog neišvengiama: darbuotojai turi tenkintis visokiu maistu ar kitomis prekėmis. Senovės Graikijoje 420 m. pr. m. e. buvo išleistas Atėnų pinigų įstatymas, kuriame buvo numatytos baudos už nesinaudojimą šiame mieste išleistomis sidabrinėmis monetomis. Taip pat įdomu tai, kad šventyklų ir kai kurių bankų apskaitos duomenys buvo skelbiami viešai: tam buvo naudojamos medinės arba marmurinės lentelės, ant kurių buvo įrėžiami arba užrašomi apskaitos duomenys. Iki šių laikų likusios apskaitos sąlygos: Romos imperijoje kai kurie apskaitos terminai vis dar vartojami ir šiandien: Aria-Treasury; Ratio-Account; Liber-a book; • Nomen facere-enter.
PASSIOL indėlis į apskaitą, kuris nepamirštamas iki šių dienų ir gyvuos dar ilgai
1494 m. Lapkričio 10 d. Venecijoje išleistas L. Pacioli „Aritmetikos, geometrijos, proporcijų ir santykių mokymas“. Štai kodėl kiekvienais metais lapkričio 10 -oji yra Tarptautinė buhalterių ir auditorių diena, kuri yra svarbi kiekvienam šių pramonės šakų nariui. Manoma, jog yra klaidos, kurios gali tiesiog sužlugdyti, dėl to kiekvienas privalo jas žinoti. 1934 metais docentas daktaras Leonas Krivka pradedančiojo verslininko atmintinėje įvardijo 7 pagrindines klaidas, dėl kurių, pasak jo, gali sužlugti bet koks verslas:
• „Netikėk, kad pats gali kilti aukštyn kitą sužlugdęs”.
• „Nesijaudink dėl tų dalykų, kurių pats negali pakeisti“. • „Nelaikyk negalimu to, ko pats nesugebi“.
• „Neatidėliok svarbių, nors ir nemalonių dalykų atlikti vėliau“.
• „Nelauk, kad kada nors grįžtų tai, kas praėjo“.
• „Nenorėk, kad žmonės darytų, mąstytų ir gyventų kaip tu“.
• „Nemanyk, kad turtą galima sukaupti netaupant.“
Lietuvoje nuo 1966 metų vis daugiau dėmesio skiriama apskaitos mechanizavimui. Per vienerius metus įmonėse ir organizacijose buvo sukurtas mašinų skaičiavimo biurų tinklas, o trys skaičiavimo centrai visoje šalyje buvo aprūpinti kompiuteriais. Šis apskaitos metodas tvarko didelius duomenų kiekius ir palengvina inžinerinius bei techninius skaičiavimus. 1971 m. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Ministrų Tarybos nutarimas turėjo didelės įtakos apskaitos mechanizavimo plėtrai. Buhalterinės apskaitos mechanizavimo vystymuisi gana didelę įtaką padarė Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1971 m. nutarimas „Dėl priemonių apskaitos ir atskaitomybės organizavimui toliau gerinti liaudies ūkyje“.